antstotojas — antstotojas, a smob. (1); Sut kas užima kieno vietą, įpėdinis, paveldėtojas. stotojas; antstotojas; įstotojas; prastotojas; pristotojas; užstotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
pristotojas — ( is; N, K), a smob. (1) 1. N, K rėmėjas, pagalbininkas: Pristotojis, užvadas, pagalbininkas, priestolis R71, MŽ96. 2. R23, MŽ30, N pasekėjas. stotojas; antstotojas; įstotojas; prastotojas; pris … Dictionary of the Lithuanian Language
užstotojas — ( is; N), a smob. (1) kas užstoja, užtaria, remia: Man labai patiks būti jūsų užstotoju TŽVII319. Užstotojai vagių, kekšininkų bei razbaininkų brš. stotojas; antstotojas; įstotojas; prastotojas; pristotojas; užstotojas … Dictionary of the Lithuanian Language
įstotojas — įstotojas, a smob. (1); Sut paveldėtojas, įpėdinis: Jei dukteries neturėjo, turės intstotojus brolius savo Ba4Moz27,9. stotojas; antstotojas; įstotojas; prastotojas; pristotojas; užstotojas … Dictionary of the Lithuanian Language